apvežėti

apvežė́ti, àpveža, -ė́jo tr. KŽ 1. G97, J, Jn(Kv) pakęsti: Vergybos žemaičiai neapvežė́jo JI14(пocлecлoвиe). Tinginio didžio ar mažo visi neapvežėjo S.Dauk. Nuo šiol neapvežu visų piktų darbų muno S.Dauk. Karalius ir visa ponybė, neapvežėdama tokių bedievių, liepė šaudžiusiųjų kalvinų baisiai kailį nudirti M.Valanč. Tada nebus priežasčių tavęs neapvežėti; būsime bičiuoliais TS1896,10(Vaižg). Žiurkės ir pelės tą iškadą padarė, kurią ir aš neàpvežu PP55. Kad šitai Jokūbas, turįs moterį, pradėtų jos nebeapvežėti P. ^ Linksmi neapveža nuliūdusių, nuliūdę nemylia juokingų VP28.

neapvežamiausiai adv. sup.: Dionisijus ema kuo neapvežamiausiai gyventi S.Dauk. | refl. KŽ, Klm: Neapsìvežu plunksnas plėšyti, t. y. neapsikenčiu, nenoriu, nepaslenku J. Ana apsìveža eiti į surinkimą svieto J. Aš nėkados neapsivežė́čio teip toli vaikščioti Yl. Žolė didžiausi, jeigu jau neapsivežė́si sklaidyti, nerasi nė uogos Vkš. Ka, žinai, negali gerti tą tatai krupę, aš neapsìvežu Krt. Godį visi žmonys nekenta, neapsiveža P.

2. įveikti pasišlykštėjimą, nesišlykštėti, nesibjaurėti: Pagonys, išvydę mūčelnykus – sudraskytus, kruvinus, apdegintus, suputusius ir nebipavėdžius į žmones, nebapvežėjo ir veizėti M.Valanč. | refl. DūnŽ, Klp, Skd, Tl: Neapsìvežu su tokia (kate) – šuo geriau yr Trš. Ant galo mažą, kvailą vaiką laikyti – kas apsivežės? Žem. Jei tu apsìveži, valgyk sūrį su kirmėlėmis, t. y. jei širdis priema J. Kas gi su anuo apsivežė́s valgyti iš vieno bliūdo Plng. Kas ten apsivežė́s su ana End. Aš neapsìvežu senu žmogu Štk. ^ Valgėm, ką apsivežė́jom, darbo nevengėm, dulkių nebijojom ir ilgą amžių turėjom Krš. 3. refl. nesigėdyti: Ir apsìveža nu seno [krautuvėje] kelias kapeikas nusukti Krš. Ale tu apsivežė́k – par akis vaga Rdn. Apsìvežant maluoti, gal vežimus primaluoti Lk. Aš neapsìvežu dėl tokių nėkų į akis lįsti Užv. \ vežėti; apvežėti; nusivežėti